- čiulbenti
- čiulbénti, -ẽna, -ẽno žr. čiulbėti: 1. Kažkur pasigirdo tolimi, neaiškūs kažkokie garsai – gal kažkas dainavo, gal paukščiai čiulbeno – vis toliau, vis neaiškiau, vis švelniau... V.Krėv. Visuose kraštuose čiulbeno paukštučiai rš. 2. Ji linksmai savo draugui kažką čiulbena rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.